- karinėti
- 2 karinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. vaikščioti nevalgiusiam ar maža valgiusiam, perkarusiam: Negi be pusryčių ir karinėsi visą dieną? Sdb. Kažin ko tu čia karinė́ji (vaikščioji)? Ln. Geriau jau sunkiausią darbą dirbti, negu karinė́ti par dienas neėdusiam Srv. Kažkur karinė́ji par visą dieną nevalgęs! Št. Kog čia karinėji visą pusrytį, eik pavalgyk! Km. Svotai karinė́ja po sodą ir laukia pusryčių Ldk. | refl.: Kad valgai, tai valgyk – dabar karinėjasi (domaujasi), graibstosi, pats nežino ko Brž.
Dictionary of the Lithuanian Language.